(Politinė satyra)

Greit rinkimai, žmonės mato –
Vyrai kalba iš ekrano,
Galvos diktos, temos rimtos
Ir problemų gal koks šimtas.

Raitosi laidos vedėjas,
Kaip gražiau čia pakalbėjus,
Kam duot žodį, kam atimti,
Kam skaudžiau įgelt, įspirti.

Va, Butkevičius sukaitęs
Seka rausvą pasakaitę
Apie sunką liaudies būtį,
Greitą viso ūkio griūtį.

Dailiai šypsosi Masiulis,
Savo receptą jis turi -
Lietuvėlę išparduoti,
Kuo greičiau privatizuoti.

Toks orus erelis Paksas.
Oi, aukštai šis paukštis laksto –
Briuselis – Strasbūras – Vilnius,
Visos mintys brandžios, kilnios:

- Taip, valstybė negaluoja,
Žmonės bėga, emigruoja.
Miestai mąžta, kaimai džiūna,
Lietuva, kaip tokia, žūna.

Galvą linksi Uspaskichas -
Briuselyje oras kitas,
Ten ant medžių pinigai.
Oi, tenai gerai, gerai!

Čia Kubilius žodį tarė:
- Šeimos mažos pasidarė,
Demografija mus graužia,
Per biudžetą žalčiu šliaužia.

Nėr kam mokesčių mokėti,
Tuoj finansai bus kaip rėtis.
Greit ir akmenys, kelmai
Patentus mokės tikrai.

....................................

Žmonės klausė, bet pamiršo -
Viskas laužta juk iš piršto.
Bene pirmas būtų blūdas,
Visus gąsdint, toks jo būdas.

Ką premjeras išsižiojo
Paikas vėjas išnešiojo.
Po upes ir po miškus
Sklido gandas neramus.

Kad sujudo senas kelmas:
- Na ir kipšas, tikras velnias,
Tai dabar jau ir kelmučiams
Mano šonai ne namučiai.

Nelaikysiu jų už dyką,
Lai sau ieško kelmo kito.
Juk tokios gausios šeimynos
Lietuva neišmaitina.

Tegul Londone, prie Temzės,
Britų akmenis sau gremžia.
Ten ar žydras, ar raudonas -
Garbingiausias žemėj ponas.

Ir kelmučiui neramu –
Šitiek turi jis vaikų,
Jei bus mokesčiai už lietų,
Visi užsienin  pabėgtų.

......................................

Gal taip buvo, gal ir ne...
Kai rinkimai - net miške
Per visus medžius kiaurai
Ritas barniai, pažadai.

- Taip, politika ne juokas, –
Grybams pataria apuokas,
- Eikite Seiman pulku,
Bus ten sotu ir smagu.