Kartoniniuose rėmuose įspraustas veidas rėkia:

"Šliaužk šalia! Ant bėgimo takelio vietos neliko.
Griūk prie kelio, kur didžiulėm balom nubarstyta kelionė
Tikslu nepralenks vakarykščio smagumo.

Tarsi pūvančių lapų tvaiku apkamšyk visas paslaptis,
Kad jas vėjas apeitų iš tolo, kad nerastų žemėlapio seno,
Kuriame tiesų kelia pieštukais spalvotais žymėjai."

Šlapio smėlio takuos nepalikęs nė kvapo,
Anei pėdos pirštelio mažyčio, ateinu,
Per naktis svirplio muzikos klausant, ateinu,
Vis nuleidęs akis žemėn, tiksle.