tu guli trečią dieną prie Maino
ir klausai Viktoro Cojaus
mieste kurį vadini Frankfurtu
virš tavęs žvaigždė vardu Saulė
trečią dieną ir du tūkstančius metų
ji šviečia virš miesto
ir karas kaip nekeista
nevyksta kol kas
tau nereikia mirti jaunam
šalia tavęs tiksliau Maino
dygsta dangoraižis naujas
tu girdi statybų garsus
tave jie ramina
bet ant dviračių pro tave vokiečiai zuja
jie jau nebekariauja
tik kaip pašėlę lavina raumenis
kada nors jų gal vėl prireiks
jie juk negali be karo
bet dabar tu dar gali ilsėtis prie Maino
trečią dieną prakeiktas lietuvi
ir Cojaus žvaigždė vardu Saulė tau tešviečia
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-08-25 22:03:26
Tikrai įdomi mintis.
Anonimas
Sukurta: 2012-08-25 18:59:12
O aš štai labai gerbiu Cojų už tuometinį disidentinį priešinimąsi ir savąjį atvirą požiūrį į laisvę, ir man patinka, kad darbe minimas jis – vidinė stichija jo kimiame balse vis dar girdima, net laiką atsukus atgal.
Suprantu autoriaus žadamą šiuolaikinę interpretaciją, bet niekada nepateisinčiau tautų, rasių, religijų supriešinimo apibrėžtoje socialinėje/geografinėje/istorinėje epochoje net per kultūros filosofiją.
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2012-08-25 13:13:50
šiurpiai nepatinka cojus - nei jo kūryba, nei jis pats. Toks susireikšminęs pohujistas, nihilistų dainius. Todėl ir eilius man pasirodė negatyvus, kas dar nereiškia blogas. Idėja įdomi, mintys šviesios. Kaip ir Vokietijos ateitis.
Vartotojas (-a): Kobixas
Sukurta: 2012-08-25 11:59:09
Prakeiktas - laimingas, juk ir karas nevyksta, ir ramiai pailsėt gali... :)
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2012-08-25 11:50:40
tarsi pranašiška nuojauta