Apie ką šneka meškinas, vaiko mirtis, šios dėžutės
Ir daugybė nežinomų niekam ilgų pavardžių?
Aš tą filmą žiūrėjau, kai šniokštė galvoj piktos liūtys,
Kai tu šlapias lindėjai po mano vaikystės medžiu.
Keistas klounas kvietė mane į balkoną rūkyti
Bei mąstyti, ar greit pasirodys kvatoklė mirtis.
Jis taip blaškės ekrano šviesoj, kai nustodavo lyti,
Ir atrodė lyg žinantis suktą likimą vagis.
Aš pasikviečiau svečią išgert samanotą arbatą.
Pasiklaust, kam subjaurintas filmo žavaus vidurys,
Pasirodė, pramirkusios nuojautom akys nemato,
O aš jas sapnavau — tas sudrėkusias velnio akis.
Kai ateina ruduo ir už lango pašėlsta kvailystė,
Aš regiu linksmą vaiką su meškinu po pažastim,
Daug spalvotų dėžučių iš buvusio rūsio atklysta,
Daug margiausių dalykų, darytų slaptai su tavim.
............................................................................
Kartais skausmo procesija nešasi vaiko  kūnelį,
Mes gale jos su klounu dviese — suaugę durneliai.