Greit ruduo, vario triūbom užgros
Vis nesenstantį maršą kardelių.
Ir per tėviškę aidu nuplauks
Toks pažįstamas balsas varpelių.

Nerami šypsena kaspinuos.
Strazdanėlėm nosytės nubertos.
Akys ieško dar rankos mamos,
Ašarėlės lyg dūžtančios natos.

Spindulių stygom saulė kankliuos
Vis trumpiau ir vien tik minorą.
Vėjas tartum vargonais dejuos,
Įsisukęs į klevą geltoną.

Derins liūdesiui būgnus lietus
Ir nutils visos paukščių giesmelės.
Kada pirmas žingsnelis platus,
Ne į taktą plaks mažos širdelės.