Taip nežymiai atsėlina medžių viršūnėm
Pribarstydamas vario, spalvos raudonos.
Ištuštėjusiam parke į debesis žiūri
Karuselių arkliukai. Klausos vėjo dainos
Nuogi medžiai ir lapai, šiurendami laiką,
Atminty klega skambūs mažylių balsai.
Kiek suglumęs nuo liūdesio vėjas vis vaikos,
Stengias, bando pasiekti viršūnę, antai...
Virš galvos klykia gervės, ruošias jau skristi,
Skuba, bėga dangum debesų pilkuma.
Lyja lietūs, vis lyja, nebaigia išlyti,
Vieniša tik eglutė žaliuoja mana.
spika
2012-08-15 12:15:35
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): mylimiausia
Sukurta: 2012-08-17 12:39:25
Švelnu, gražu, rudeniškai šilta ir melancholiška :)
"Kiek suglumęs nuo liūdesio vėjas vis vaikos,
Stengias, bando pasiekti viršūnę, antai... "
Šios eilutės sužavėjo :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-08-15 21:17:44
Baikit, panos, apie rudenį. Labai gražu, pripažįstu, bet vasara dar NESIBAIGĖ. O jūs vėsesnį rugpjūtį pamačiusios jau apie jį...
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2012-08-15 16:44:14
Rudeniškai, bet nuo to nepabėgsi. O perskaičiau saulei šviečiant, todėl liūdesio nepajutau, Buvo miela,, gražu skaityti.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2012-08-15 14:29:18
oi,kaip gerai...dar gėlės žydi...nors labai įtaigiai ruduo padvelkė