Nurimo viskas ir tyla nuplauna gėlą.
Toks tirštas mėlynas dangus pasiekia sielą,
Nusineša toli, toli su paukščių skrydžiu.
Pavydžiu jiems, juk negali... Tiktai palydžiu
Į skliautą tamsų virš miškų, žvaigždėm nusėtą,
Į sapną tolimą, kadais seniai regėtą.
Į namą tuščią sugrįžtu, liečiu tik tylą
Šiltais delnais šviesios dienos. Ir ji prabyla
Variniais lapais, supūstais į mano taką.
Vis čeža, čeža taip liūdnai. Tik man jie sako –
Juk nieko amžino nėra, viskam yr galas...
Pageltus rudenio ranka. Rytais jau šąla.
spika
2012-08-13 10:54:23
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-08-14 00:58:51
... „liečiu tik tylą"...
vaizdingas rudenėjimo tapymas žodžiais :)
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2012-08-13 21:18:28
Gražus vaizdas pakeliui į rudenį...
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2012-08-13 17:07:38
Vėsoka, miglota, bet dar ne ruduo...
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-08-13 13:58:39
Vau. Geras.Labai.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-08-13 12:28:42
Besibaigianti vasara jausmų įlieja vis daugiau ir daugiau... :)