Dar trys savaitės vasaros,
Bet jau prasidėjo ruduo.
Sklinda viltys baimės ir ašaros.
Juk galėjai man ranką paduot...

Tušti kambariai, durys atlapotos.
Su paskutiniu spinduliu užges
Ir apsiniauks akys ašarotos,
Vėjas laužys tuščias langines.

Dar trys savaitės vasaros,
Dvidešimt dienų viskam pakeist.
Ne taip baigiasi filmai ir pasakos,
Nieks nesutinka tragedijų geist.

Dar liko trys savaitės saulėtos,
Po kurių stos ilga stingdanti žiema.
Ką gi, mums čia nebeliko vietos
Ir meilės neliko, ir džiaugsmo...
Tik tuštuma.