Ąžuolai, ąžuolai, ąžuolai,
Taip įaugot į širdį giliai,
Žalią Kalną apsupę plačiai,
Tarsi milžino ramūs pečiai –

Per gatves, per jaunystės takus
Vėl mes einam, geguži svaigus,
Džiaugsmo sodais šviesių obelų –
Baltas vėjas mums šnara myliu –

Ąžuolai, ąžuolai, ąžuolai,
Nesakykit tik mums...per vėlai –
Vyšnių sniegas taip krenta baltai,
Lyg pražydę jausmai nekaltai –

Atminimai, kaip jūra didi,
Mus įsupo jaunystės laivuos –
Tu eini, tu leki, tu skrendi,
Ąžuolų žemę liesdama vos –

Ąžuolai, ąžuolai, ąžuolai,
Mums atsiliepė Marių šilai –
Tiek brangių šaukia  Meilės takų
Tarp pušyno melsvųjų akių!

Kelkit, medžiai, mūs džiaugsmą aukštai,
Oškit Kaunui versmių aušromis –
Tu vėl visą  pasaulį matai
Jauno džiaugsmo žaliom akimis!

Ąžuolai, ąžuolai, ąžuolai,
Likit saugoti mūsų minčių –
Po šaknim jūsų bus jos giliai,
Oškit , medžiai pilni paslapčių!

Ąžuolai, ąžuolai, ąžuolai,
Taip įaugot į širdį giliai,
Žalią Kalną apsupę plačiai,
Tarsi milžino ramūs pečiai...