Vos dienos tik prasiveria indas,
Merksiu ten sužalotas jusles -
Sapnuose ne tik viltys užgimsta,
Siela gali tamsybės prilest.

Kai išklysta kaip paukštė iš pulko,
Nebeturi poros, nei savų,
Šiurpulys ją vienatvinis purto -
Iš košmaro negali pabust.

Rausvo priešaušrio kraštas liepsnoja.
Gal pažadins mane, gal prikels?
Sveikas kūnas ką veikt nesumoja,
Sielai lieka tiktai pasimelst.

Rasti kelią, judėjimo kryptį,
Nes pasmirsta sustojęs vanduo!
----
Vakar leidau sparnus nukarpyti,
Šiandien kelsiuos akis iškapot!