Svetimi žmonės matė girtą angelą
Bare, nesiorientuojantį kokioje erdvėje.
Šnekėjo jis tai pašnibždomis, tai balsą keldamas,
Bet nei žodžių, nei prasmės niekas neįžvelgė.

Bandė jis ir šokti, ir kitas šokdint,
Tik sparnai praeit maišė, tad šokt — baisiai kliudė,
Bet pakilęs kartas nuo karto ore judesį parodydavo
Ir girtas plodavos tai į žemę, tai į žmones.

Už sąskaitą, ir tą nė velnio jis nesumokėjo,
Gal dabar prie indų kažkur ir atidirbinėja.
Gi tą vakarą pabėgt — tikrai nesugebėjo,
Rado miegantį tualete, gal vyrų, gal moterų...