Ant tavo blakstienų tušas išskydo – seniai jau išbalo plaukai.
Girgžda mėnulio sutrešusi iena, paklausei:
– Ar pavargai?
Veidrodžio šukėj – eilėraščio posmas it saulės šviesus atspindys.
Žodžiai užkimo, pulsuoja dvi spalvos,
saulėgrąžų ochroj – branda.
Pilkas šešėlis atgula guolin ant juodo arimo vagos.
Baltuoja beržų vienmarškinė paguoda.
-
Krenta rytais obuoliai...
Medis
2012-08-11 07:58:20
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-08-11 23:18:17
Noriu klaust: pirma tapot, ar žodžius rašot. Taip viskas gyva...
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2012-08-11 21:01:04
Tik talentingo autoriaus keletas taiklių štrichų susideda į sodrų gyvenimo vaizdą.
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2012-08-11 12:51:43
va čia tai tikras eilėraštis. Yra mintis, jausmas, yra nutylėjimas. Puiku. Na gal tik formą mandresnę, gal laužytą siūlyčiau, bet tai jau nesvarbu, tai autoriaus valia.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2012-08-11 12:35:11
Branda - pilna žmogiškos atjautos.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-08-11 10:24:00
mintys per vaizdus, malonu skaityti
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2012-08-11 08:20:45
Truputį fragmentiškai, bet sudėjus į visumą – brandžių spalvų viražas, tapymas poezija...