Išgrybaukime Lietuvą — kaip visada — išgrybaukim:
Žodžiais, norais, eilėraščiais, atmintimi.
Nes virš skraistės miškų skalsūs lietūs pažadina skliautą,
Kai triukšmauja Perkūnas ir rūko laukai sklidini,
Tada, rodos, Kastytis vėl plauks susirasti Jūratės,
Vėl prie kranto jo motina lauks ir gracingai grybaus.
Atvažiavę svečiai išlinguos su krepšeliais per lietų, —
Taip jaukindamies Lietuvą, pieštą senuko rudens.
Aš iš ryto surasiu apsnūdusią šeimą kazlėkų —
Netikėtai išnirusių ir taip kvailai pasmerktų,
Bet praeisiu galvodama, kad tik trumpam juos palieku, —
Išgrybaus mūsų Lietuvą — rankos savų ir anų.