Kas dieną pažvelgia į tave su baime netekti,
lyg būtumei ta, kuri pasirinktą dieną šoka nuo aukšto tramplino
į vandenis, nešančius požemin ar vandenynan.
Arba žiūri dangaus atspindžių akimis, kaip tuomet,
kai pagimdei pirmagimį sūnų.
Vyras, kurio nesutikai kelionėje, pažįsta pasaulį ir žino savo jėgas:
jam nebereikia keliauti, renkant
akmenukų kolekciją iš viso pasaulio kalnų ir pakrančių,
paliekant vietoj akmens tolimoj karalystėj
savo nesėkmes, pastangas išsilaikyti.
Čia jo nėra, tik tvirtovės, kurias jis nugalėjo, nebūdamas karvedžiu,
tik miestai ir tiltai, statyti gyvybės ir karo vardan,
tik paveiksluose nutapytos kabaretų ir aukštuomenės moterys.
Šio vyro nesutiksi kelionėse, —
jis niekada nepalieka namų, savo laukų,
tik minties valia kviečia tave, besiblaškančią pasirinkimuose.
Vynas
2012-08-02 10:42:57
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2012-08-02 22:22:28
Įdomi mintis išvingiuota. Labai savitas kūrinys.
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2012-08-02 20:44:35
vyrų iš arti nepažinsi;) geras darbas
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2012-08-02 11:32:50
Su prigimties įžvalgomis ir vaizdingomis metaforomis.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2012-08-02 10:48:38
gražus darbas
tik pagalvočiau apie dvi paskutines eilutes
arba jų nereikia iš viso
arba jas reiktų švarinti dar:)