Dar apie haiku.

Nijolenos vasaros haiku eilė – nauja lietuviškų haiku mene. Ypač ypatingas trijų eilučių rišlumas. Ne ieškota naujumo, ne dirbtina, o pagimdyta natūraliai. Net dėl išlaikytos, lietuvių kalboje beprasmės, haiku fotmulės visiškai nesijaučia dirbtinumo.
Jau anksčiau teko pastebėti panašūs gražūs reiškiniai Vario Blyksnės, Daliuteisk kūryboje. Ne tik javų – ir haiku derlius šą vasarą geras.

Žinoma, teisingos Godos pastabos, kad tradicinis haiku turėtų būti „be jokio įvertinimo ar vaizdinių komentaro“, ir kitos apie tai.
Koncentruotame žanre labai reikšmingas perskaitymas – skaitytojo susikuriama interpretacija. Dramatiškumas – neleistina? Tai kur jo saikas, riba. Ir „pašvęstuose“ haiku galima išskaityti dramatizmo, vertinimo, – kur nors apie rudens nuotaikas, bet ir kitur.
Sunku patikėti, kad Japonijoj haiku sustingęs ir niekaip nesivysto. Pavyzdžiui, japonai negalėtų išvengti europiečių poezijos įtakos. Juk rytiečiai pamėgsta Europos muziką, kokį Sarasatę pagroja gražiau, negu ispanai. Tai matyt galimos ir lietuviškos haiku kryptys, ir Nijolena per „Žolę“ pramina takus.

Čia kiek paliečiau kitų komentarus, tai šia proga:

2) Apie etiką.
Apklausoje kažkas gal ne iš kažkur ištraukė, o sugeneravo ir norėtų įteigti juokingą mintį, kad komentuoti komentarą – neetiška. Kai išties neetiškas yra noras būti neatsakingam už savo žodžius. Už nepagrįstą, neapsvarstytą, dažnai su įtartinu noru krimstelti autoriui – komentarą. Bet ir pasakyta protinga, palanki pastaba – ne šventa karvė.
Juokinga mintis logiškai besivystydama tampa visiška komedija: jei neetiška liesti kieno nors komentarą, tai nepadoru ir pritarti, paremti, kaip nors tą komentarą minėti?

Jei visi mato kritiką, tai visi gali matyti ir atsakymą – kritikos kritiką. Štai tada bus etiška.

verčia susimąstyti, priglaudžiu

Visi beveik su taškais, tai ir ne haiku :)

Taikliai! Be liepiamosios nuotaikos - pradedu nuo šiandien! :)

jausmingi haiku
tas apie krituolius man labiausiai

Krituolių gruodas
Išpranašavo derlių
Burnos išėjo.

...šis man labai, labai, dėl haikų buvimo negaliu spręsti, o kad jie puikūs trumpam žanrui taip...
...mes lietuviaii, o ne japonai, mokame kurti ir minimalistiškai... mados ateina ir išeina, o lieka, kas tikra ir įgimta...

Sodriai, plačiai. Spalvinga puokštė senriu. Bet į kai kuriuos trieilius galima pažiūrėti ir kaip į skaudžiai dramatiškus, kas būdinga lietuviškai mini lyrikai, bet ne haiku...