Galandant dalgį, nuo dangaus apniuko
Žolė, nuribuliavo vėjas, tėškėsi lašai,
Ir dieną vandenys srovėm ir sruogom rūko
Žalsvom ligi tamsos apsupo ištisai.

Šlapi stogai, sparnai, sausi lizdai ir drevės.
Sausra, žaibų vaikyta, laistėsi ilgai.
Jau baidės bulvienojas atsigavęs
To tvano, jau neramūs meldėsi rugiai.

Pelynų vandenie, žalių kvapų palete!
Patamsiuos kerpėmis per šimtmečius sruvai.
Toli langai per žalią sodą švietė,
Pro lietų žiedlapiai rausvai.