Melsvoj padangėj supleveno,
stovyklos vėliava aukštai,
atstovai Žalžoliečių atvažiavo —
drugeliams suptis vėliavoj smagu.

Poetiškai rugiai lankoj svyravo,
lyg audros ar uragano laukdami,
pirma sriuba ant laužo kunkuliavo,
ir samtį laikė Juodvarnis tvirtai.

Prieš darbus reikia pasistiprint,
pietums gi buvo ne vien sriuba,
bet daile Diva la luna tuoj užbūrė,
tapybos valandą paskirdama.

Šedevrus kūrė, rimtyje žydėdami,
pastogėje lietaus nebodami,
po vaivorykšte sode stovėdami,
Ciekso fotomodeliais patapdami.

Ir pradžią viesulo stebėjom,
į uraganą sukosi dangus,
tai kas, kad plūdę nunešė karosas,
bet žuvienė vakarienei bus...

Gyvenimo prasmę apsvarstėm
saulei leidžiantis vakaruose.
Šv. Marijos apsireiškimo koplytėlėj —
šventuose apmąstymuose.

Kai pliaupė lietūs vakarui atėjus,
sužibo virtuvėj žiburiai,
Simona ir Ugnelė poezija svaigino,
Skrajokliai repetavo nuostabiai.

Nakties šešėliai apgaubė namus,
taip baigėsi pirmos dienos darbai.
Daug kas užmigt anksti mėgino,
nors durų „klemka“ daužėsi ilgai...