Man tada buvo sunku kvėpuoti.
Man tada. Skaudu prisimint.
Plovė ašaros bąlantį skruostą,
Akimis jau tavęs nemačiau.
Man tada viskas dužo ir skendo.
Ir tada. Jau savęs netekau.
Visą savo pasaulį ant rankų
Tau į delnus lyg paukštį nešiau.
Ir tada savo pirštų galiukais
Mano plaukus lyg vėjas žarstei.
Tą beprotiško skausmo minutę...
Dar labiau Tave pamilau.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-07-25 21:58:38
Bet visgi jausmai. Mąstau - geriau be jausmų ir nugludinta forma, ar jausmai, bet dar reikia kiek padirbėti? Aš renkuosi antrąjį variantą.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2012-07-25 14:13:08
oijjojjooiiiii
na, ne poezija čia ne poezija
dienoraštis toks labai jau nevykęs
šiek tiek subtilumo
grakštumo
o tai dabar
jei aš pradėsiu eiliuoti apie tai kaip į pirštą įsidūriau trumpikes siūdamas ar bus įdomu