Santrauka:
pavargstu nuo savo kelionių, bet pailsėjusi vėl be jų negaliu... tartum užburtame laiko rate
Ar šniokščiantis vėju ruduo,
ar smelkianti vasarvidžio kaitra,
aš vis kelyje.
Kai mažytis gyvenimo langelis
baltu miego rūbu sapną uždaro,
aš vis kelyje.
Merkiant lietui, šąlant sielai,
vingiuotas takelis, minčių begalybė —
aš kelyje...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2012-09-16 19:58:07
...o kellias
kasdien kartojasi...
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2012-08-08 13:22:24
Pirmą žodelį perskaičiau "Aš" --- ir man labiau patiko:)
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2012-07-25 12:11:16
na, dienoraštinis kalbėjimas
galima buvo geriau
subtiliau
Anonimas
Sukurta: 2012-07-25 07:30:00
Keliai - keleliai ir žmonės juose)
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2012-07-24 22:14:50
Keruakiška ;-)
Šįkart pritariu Ramunei.
Paskutinę eilutę daryčiau „aš – kelyje“ (brūkšnys cėl praleistų ankstesniųjų „vis“), o ir skaitovui lengviau apsispręsti dėl pauzės...
Vartotojas (-a): Vaja
Sukurta: 2012-07-24 20:19:40
Visada mes kelyje :)