Esi
Kaip žemės skonis, arimuose pakvipęs
Tarytum rugio varpos aukso spindesys

Esi
Kaip žydrojo dangaus beribės ribos
Žvaigždžių šviesa įrėminta gili naktis

Esi
Aušra, gervių klegėjimu dabinta
Ir vakaro rimtis upelio atspindy

Esi
Gyvenimu su artimais dalintis
Ar tylų meilės balsą viduje girdi?

Esi...
Tikrai daugiau negu jausmų vergovė,
Negu garbės troškimo šūkiai ir planai

Esi
Ne tas, kas engė, skriaudė, vertė, griovė
Esi tikrai tyriau, giliau... ir tai žinai.

Tu esi...
Meilė.