Ant lentynos verkė lėlės
Saulėlydy ir sutemoj.
Jų šeimininkė pro duris išėjo,
Taip ir negrįžo namo.

Ant lentynos verkė lėlės,
Žinojo, kad ji nesugrįš.
Jos matė, kaip ji tyliai išėjo
Pro sunkias juodmedžio duris.

Ant lentynos verkė lėlės,
Nesišypsojo šypsena naivia.
Jų šeimininkė ranką pakėlė,
Ranką pakėlė prieš save.

Ant lentynos verkė lėlės
Kaip nejaukiam sapne iš vaikystės.
Jos žinojo, kur ji išėjo,
Žinojo, kad išeina negrįžti.