Kodėl kaip vagys bėgame iš mūsų Rojaus sodo?
Ar tik todėl, kad meta jis lapus?
Kad stiklo šukė ne jaunystę rodo
Ir vėjai aistrą derinas užpūst?

Gal jau užmiršome, kad saldūs vaisiai noksta,
Kai juos palaisto prakaitas sūrus?
Ar kas žadėjo už kiekvieną mostą
Kad aukso luitais atperkama bus?

Ar durų staktos rievę užaugino
Ant mūsų džiaugsmo įrantų šventų?
Nakty stebuklų kraujas ne į vyną
Pavirsti geba - tulžimi, actu.

Gal tu žinai, ko lūpos nesišypso
Ir neteisingus betaria žodžius?
Kodėl kiekvienas bendras mūsų tikslas
Dar  nepasėtas pasmerkiamas džiūt?

Ko šimtas klausimų kas dieną galvą plėšia,
Tačiau atsakymo nei vieno nerandu?
Koks Rojaus sodas, jei esi su priešu,
O būt jame gali tik su draugu.