Tai ne verkiančios pušys,
Tai rasos lašeliai nuo spygliukų riedės.
Skverbsis tyliai į širdį,
Kad suprastų lašelis gėlą širdies ?
Tai ne aimanuojančios pušys, oi ne...
Tai juodoji skara gaubia žemę
Ir laukia, kada balto Angelo sparnas
Apglėbs ir sušildys ją tylią ir vienišą,
O sidabro lašelių daina
Skverbsis tyliai į tave
Mano motina žeme į tave...