Tu esi mano miestas prie jūros,
Mano seniai užgesusi laužavietė,
Miške paklydęs šuns lojimas.
Esi avis, mano
dievas aviganis —
Rytais tik katinas,
Lakantis pieną iš delno.
Esi mano
Kasdien pravažiuojantis traukinys.
Neparašytų eilėraščių eilutės,
Pirmos simfonijos natos,
Pirmi aštuoniolika taktų laukiant,
Kol naktis užsitrauks,
Esi mano niekada neužsitraukianti
Žaizda - - -
Esi ankstyvomis žiemos valandomis
Įsižiebiantys žibintai,
Esi mano miestas be uosto laivams,
Miestas prie jūros.
Kuriuo aš nuo denio grožiuosi
Šapas
2012-07-13 21:11:47
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laima
Sukurta: 2012-07-14 22:27:18
gražiai ir prasmingai
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-07-14 10:39:17
Vaizdingai...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-07-13 23:52:59
Bet kodėl seniai užgesusi laužavietė? Įpūskit ;)
Anonimas
Sukurta: 2012-07-13 21:40:20
jausmingai taip parašyta)
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2012-07-13 21:37:07
Šitaip galima ir apie žmogų.... brangų, artimą.
Šiek tiek...., ir nuostabus kūrinys būtų.