Sugrįžk į karštį...
Taip alsu
Trūksmingais įkvėpimais
Vėl nurimsim.
Pabūsiu tavyje
Ir tu
Kalbėsi nepažintas tylumas,
Nugrimsim...
Liauni medeliai,
Vėjiniai botagai —
Sūpuoklėse jų būsim užmiršti,
Išauš diena — vaikystės žemuogynais
Nužymėtas takas.
Priglaus
Kaip gervuogė
Prinokusi
Į žemės glėbį krintanti
Naktis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2012-07-25 09:46:52
Trūksmingais įkvėpimais
Vėl nurimsim --- puiki mintis.
Anonimas
Sukurta: 2012-07-11 22:56:09
Į žemės glėbį krintanti naktis)
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-07-11 22:38:07
O kaip sugrįžti į tą vaikystės taką.Gražu.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2012-07-11 21:57:18
Išraiškingas, mielas...
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2012-07-11 21:47:48
Radau daug puikių minčių :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-07-11 20:03:54
Na, taip, aš irgi apie gervuogę susimąsčiau. Iš principo toji uoga labiau simbolizuoja pavėsį, juk ji tamsiai mėlyna, o ir auga dažnai pramaišiui su krūmynais. Tai tikrai nakties uoga, panašu.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-07-11 18:27:37
Pritariu - ta gervuogė labai išraiškingai sustiprina mintį :)
Anonimas
Sukurta: 2012-07-11 13:44:51
toks sudurtstytas :), jo, labai grazi pabaiga
Priglaus kaip gervuogė prinokusi,
Į žemės glėbį krintanti naktis.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2012-07-11 13:18:02
...toks ilgesingai šiltas...man labai patiko eilėraščio pabaiga... gervuogė taip gražiai krenta į žemės glėbį...