vistiek tu ateisi ir šį
gūdų vasaros vakarą
o gal jau naktį
kada jonvabaliai bijo
užsidegt žibintus
ir pelėdos nedrįsta
pasveikinti naktį
blyškūs rūbai
voratinklio siūlai
prisigėrę šalto
prakaito rasos
nukris
apkabinsi mane
kažkodėl
melsvomis
iš vaikystės pasakų
atkeliavusiom
bet karštom
ir godžiom
rankom
ir bučiuosi beprotiškai
be žado
be žodžio
tylėdama
mintyse kibirkščiuos
vis idėja
tu laumė
ar ragana
draugas medikas
juoksis ryte
baik
tai astma
astmos priepuolis
sapnuose
ne
tai laumė
ar ragana
lūpos kruvinos
kaip ji
bučiuojas
vardo nesakė
gal
Astma...