Santrauka:
Senelio išėjimo Amžinybėn dienai
verkė vaikas negimęs
ant akmens
mėnesienoj suliepsnojo
šiaudinė kepurė
be takų —
parugėm parugėm
visas svietas apsiūtas
nuo galvos iki kojų
o pačiam —
ar užteko vienos? —
medžiakoju vadino...
verkė vaikas negimęs
visas kaimas ant kojų
parugėm,
be takų - - -
ne lazdos ąžuolinės,
ne siuvėjo dėžutės —
gal
tik adata?..
neviltis?..
į
šu-
li-
nio
dug-
ną
nu-
sken-
do
- - - - - - - - - - - - - -
liepsnos pilnatis
ant akmens —
prieš aštuoniasdešimt metų
palikai ten
šiaudinę kepurę...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2012-07-09 08:53:25
verkė vaikas negimęs jautriai, sukrečia, visaip pinasi šiame nelengvai, bet su atsidavimu išgyventam kely.
ant akmens
mėnesienoj suliepsnojo
šiaudinė kepurė > labai graži metafora, sodri ir prasmėm.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2012-07-08 12:09:07
vaizdinga žmogaus gyvenimo raida-likimas...
OK
Vartotojas (-a): Laima
Sukurta: 2012-07-08 11:56:38
tiesiog skaityčiau ir skaityčiau