Kai vienatvė aplinkui
jau metų metus
kartais norisi ją
padalinti perpus...
nerašyki laiškų –
neišgirsiu
prakalbėk debesim
ir lietum
gal į akmenį pilką
pavirsiu
ir sugersiu tave
aš vidum
gal galaktikų ūke
sulauksiu
to pulsaro –
tavosios širdies
nebijoki
šnabždėsiu – nešauksiu
ir nekeiksiu
aš savo lemties
nesulaukęs dulkėtoj
stotelėj
trauksiu vėlei
ieškoti šviesos
palydėki mane
tu į kelią
tavo žvilgsnis
man maldą atstos...