Prie šalto akmens prisiglausti...
(O gal jis ne taip jau ir šaltas?)
Tiesiog atsisėst ir palaukti,
Kolei būsi ramybės sugertas.

Baltas žiedas ramunės palinko,
Prie jos dobilėlis raudonas,
Šėlsta žalios žolelės aplinkui
Samanoto senolio pašonėj.

Būtų gera su juo pakalbėti,
Kaip Maironis kadais kad norėjo,
Ar seniai vienam lemta gulėti,
Kaip į lygumą šią atriedėjo?

Būtų gera kaip knygoj skaityti,
Ką kalbėjo prie jo čia žemaičiai,
Kada ruošės kryžiuočius išvyti,
Kada švedai po ežerus braidė?

Klausk neklausęs — tylėti jis moka,
Lyg sakytų — turi pats suprasti,
Nors gulėti šioj žemėj šaltoka,
Bet kitos, brangesnės, nesurasti.