Lapai krenta ir krenta į debesį,
Sminga nuogos viršūnės lėtai
Vakarėjančių medžių, jie stebisi,
Kaip įsiveja upių krantai

Į tave, į mane, į perkūniją,
Į sekundžių žaizdotas ašis --
Jos ir vėją, ir ugnį įsūnija --
Lapai debesį nuprausia vis.