Kursuojantys laivai
Rėžia tylą pusiau.
O skęstantis laikas
Tu — dunkt, tu — dunkt
Švelniai apkabinęs
Skandina gyvybės atgarsius,
Plevenanančius iš širdies.
Žvelgi į tamsias bangas,
Niūniuodamas motinos
Lopšinę.
Tu žinai, kad rytas ateis,
Po drumzlinu vandeniu
Palikęs nostalgiją.
Švelnus vėjas,
Pritardamas laivų simfonijai,
Šnibžda žodžius,
Kuriuos ir taip jauti,
Tik nežinai.
Nežinai, kad tau irgi
Parašytas likimas.
Kažkur.
Tik dar neradai.