Vėjavaikiai

Grimztant kryžium prieš visatą
Kupetoj kaip debesy,
Vos bešvyti Paukščių Takas.
Šienpjovių naktis šviesi.

Ūką saldų ir nerimtą
Gersim vasaros nakties,
Nepajusiva kad švinta,
Nei delčia nepatekės.

Pranašaujanti dviragė
Jos pamėklė mudviem ges,
Gal akivaruos prasmegus.
Ten pasemsime žvaigždes.

Ten sutirps vandens lelijų
Tylios ašaros, meni –                                      
Tai ne rankos apsiviję, –
Jų ilgi stiebai liauni.
Algmar

2012-06-30 13:40:57

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): juodvarnis

Sukurta: 2012-06-30 17:25:08

Taip ir nuskambėjo — vėjavaikiškai