Džiaugsmas — mano retas svečias,
Beveik nesilanko nei dienom, nei vakarais.
Skaudu, liūdna ir šaltis krečia,
Kai džiaugsmas negali užeit.
Gyvenu nišoj viena,
Kas ateina — neįžiūriu.
Prabėgo dar viena diena,
Per kurią neatsivėrė durys.
Džiaugsmas — mano retas svečias,
Kurio aš beveik nematau,
Tik jaučiu, kaip ilgesys plečias.
Vilties kibirkštėlę norėjau atiduot tau.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-06-28 21:08:59
Soledada , Soledada ar skaitai komentarus. Atvirai, man jau liūdna.
Anonimas
Sukurta: 2012-06-28 15:42:12
tas rimavimas kažkoks nelabai čia.
ir " Džiaugsmas — mano retas svečias" kažkaip nepoetiška...