Ežys sutiko
Ežytę mažą,
Jai dovanojo
Skrynelę gražią:

Jei norų
Daug paikų
Turėsi, skrynelėj
Saugoti galėsi!

Ak, dėkui,
Tau, Ežiuk,
Taip nelauktai,
Tu mano norus
Į skrynelę uždarei!

Aš nežinau,
Kas bus toliau,
Kai mano norų
Susirinks daugiau?

Tuomet tau namą
Pastatysiu,
Ir daug skrynelių
Išraižysiu:

Gėlelėm,
Paukščiais
Ir žolynais,
Ir dar nupiešiu
Žodį „myliu”!

Ežytė patylėjo,
Akelėm
Sumirksėjo
Ir tyliai sušnibždėjo:

Tą žodį man
Į ausį pakuždėk,
Ir amžinai
Mane mylėk!