GYVENIMO PROZA IR...
Aplinkui — bekraštė žemė
Ir beribis dangus.
Tarp jų kruta, tursena
Susikūprinęs mažas žmogus.
Nuo ankstyvojo ryto
Lenkiasi žemei jis,
Rankose — kauptukėlis,
Virš pasturgalio — vyturys.
Į šonus, kiek akys užmato —
Vagos, vagos, vagos...
Ilgos jos, begalinės,
Prakaitą braukia nabagas.
Diena jau suka į pakelę,
O vagos tos nesibaigia.
Saulė kursto ugniakurą,
Vakarui verda valgį.
Miglos staltieses plaiksto,
Vėsa raivosi, kyla...
Atsitiesia mažas žmogelis,
Vyturėlis nutyla.
Aplinkui — bekraštė žemė
Ir beribis dangus.
Apsunkusį kūną velka
Iš cukrinių lauko žmogus.

...TRUPUTIS POEZIJOS
Iš ryto — vėl lengvos strėnos
Ir prašviesėjus galva.
Džiaugias prie stalo žmogelis:
— Kokia saldi arbata!