Jau rodyklės už skaičių nekliūna.
Vis greičiau suka metų ratus.
Nueikim nors kartą, kur niekad nebuvom,
Kur jau nebe žemė, bet dar ne dangus.

Prisiminsim, ko niekas nežino.
Juk sakei, viskas tyra, gražu.
Pažiūrėsim, kaip mėnuo sudyla,
Belakstydamas Paukščių Taku.

Apsigaubsim skraiste lengvo rūko.
Du vaiduokliai kely praeities.
Rodos, nieko kely tam netrūko,
Per anksti atėjo likimas dalies.

Sudaužyk sunkią krištolo tylą
Savo juoko skambiu varpeliu.
Nueikim dar kartą, kur daug kartų buvom,
Aukščiau negu žemė, žemiau nei dangus.