Naktis uždegs žvakes,
virpėdami mes lauksime viens kito.
Dar nepaliesto kūno pirštai geis.
Naktie, palauk, nenorime mes ryto,
į meilės sodą geismas mus įleis.
Manuos delnuos suvirpa tavo kūnas,
ir svaigulį mes geriam iš vienos taurės.
Mes buvom dviese, susiliejome į vieną —
nei laikas, nei likimas mūsų nepalies.
Geriu tave aš lūpom, mano džiaugsme,
ir tu tą patį su manim darai.
Padovanosiu tau, ką aš turiu geriausia,
darau tai tyliai, švelniai, nuoširdžiai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2012-06-26 21:07:39
priminė Šufutinskio dainos būseną
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2012-06-26 13:32:11
fiziologiška , emociška ,
galima būtų ir meniškai tai