Būti kartu tai lyg amžinybė
Uždegti ugnelę didžiosios meilės.
Čia kartais prasisuka nežinia, netyčiom užpučia,
Ir iš skausmo karčios ašaros byra.
Nejučia meilė virsta kančia.
Yra visokių dienų, ir visa tai — gyvenimas...
Sakyk bet ką — užsifiksuoja, to neištrint...
Tik laikui bėgant išblunka,
Išlieka meilė bučiuojantis.
Kas, kad gyvenimas čiuožia —
Rankomis apsikabinę lipdom meilę.
Ach, ta nežinia apakus nuo vienatvės.
Siluetas amžinybės lyg magnetas traukia...

2012 02 12