Neregėtų vaizdų ir prasmių labirintuose
Siluetai lunatikų lipa į sunkiai pasiekiamą kalną,
Pasaką skaito pamišęs vaiduoklis,
Jo ištiestą delną
Puošia snaigės, ir kranksi išdykusi varna.
Taip sukasi filmas apie šiandienos griūtį,
Kur neoninės lempos apšviečia
Iliuzijom spalvintą dangų,
Tikėjimas siunčia pranašingą žinutę,
O pasąmonės vingiuose pojūčiai brenda.
Nelyja, nors kosmoso smiltys ir dulkės
Atveria erdvę po valandų kojom,
Vakaronė akių prie fantazijų lango užtrunka,
Kai visatos ekranas netyčia kartais apanka.