Tu paklausyk,
Pakrantėj loja šunys.
Gal tai ne apžavas,
Gal ne karys pasaloje.
Gal tik palenkęs galvą kuinas
Rupšnoja žolę vakare.

Gal patylėk.
Pabodo šitos šnekos —
Kokia tyla prie miško,
Upės šnaresys.
Ir nesakyk,
Kad nėra nieko švento —
Šventeiviškas toks niurnesys.

Sakai, naktis tyli?
Ne. Ji prabilo.
Prabilo savasties kalba.
Girdi? Už palaukės eglyno
Nubudo virpanti svajų gaiva.

Jauti?
Padūkusi viltis sujudus
Išsiruošė kažkur toli.
Tik štai ant stalo netikėtai
Stiklo taurės šukės.
O gal tai laimė atskuba
Tavan glėbin?..