Kai dar maža buvau,
Atsimeni, mamyte.
Vis klausdavau,
Jei žvaigždeles
Suverčiau kaip karolius,
Labiau saulelė
Ar mėnulis pyktų?
Juk atsakiau, dukrele,
Labai aukštai,
Labai aukštai žvaigždelės.
Net tėčiui nepavyko
Saujelės nuraškyt.
Meni, dar rasai nenukritus,
Jonams vainikus pynėm.
Ir sau abi laimingos
Segėm prie kasų.
Iš žemuogių raudonų
Suvėrėme karolius.
Ir veidrody upelio
Žiūrėjom, ar gražu.
O kaip, motule, moki
Širdelę nuraminti.
Vakar man žadėjo
Visas žvaigždes nuskinti...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2012-06-29 00:09:38
Netikėk pažadais :_)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-06-22 23:03:38
Pastebėjimas - labai mylit savo dukrą, tai matyti ir iš kitų eilių.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-06-22 22:02:33
... artėjančiai šventei...
Anonimas
Sukurta: 2012-06-22 12:39:58
šimtaprocentinis nuoširdumas, telieka nusilenkti tokioms eilėms)
Vartotojas (-a): P Aibutis
Sukurta: 2012-06-22 12:17:51
Patarkite dukrelei, kad gerai ir žemuogių sauja surinkta nuo širdies.Smagių Joninių!