Santrauka:
tai įsivaizduoju kaip dainą... ji skamba man... nepykite, jei daug banalybių...
Ilgesys... ilgesys ta giesmė
Šviesią vasaros naktį bemiegę.
Ir iš kur, ir iš kur ta galinga versmė
Ir kodėl aš prieš meilę bejėgė?
Bals nubals kažkada smilkiniai
Ir širdis vis silpniau ims plakti.
Patikėk – ne veltui tu gyvenai,
Jei ilgėjaisi liepos naktį.
Ilgesys... ilgesys ta giesmė,
Iš širdies sruvenanti tyliai.
Ir kodėl taip noris, taip noris išgirst
Tą vienintelį žodį...
Bals nubals kažkada smilkiniai
Ir širdis vis silpniau ims plakti.
Patikėk – ne veltui tu gyvenai,
Jei žvaigždes skaičiavai liepos naktį.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Littera
Sukurta: 2006-07-18 17:11:46
Labai jau širviškas. Savo nuotaika ir viena eilute: ilgesys ta giesmė....( tai P.Širvio) Suprantu, kad netyčia atsikartojo įstrigusi eilutė. O vertinant visumą norėtųsi originalumo. Jausmingumas žavus, bet gana girdėtais įvaizdžiais reiškiamas. Paskutinės 2 eilutės patiko.