Bandyki visais degutuotais paviršiais
Įkritęs voliotis po svetimas plunksnas,
Nes kirbančio velnio ilgai nepamirši -
Ne kūną, bet sielą sužeidęs jis tunka.

Tiek skriaudos, tiek nuoskaudos trukdo sugyti,
Pasiekia gyvuonį nuodai abejonių.
Košmaras - šviesu, bet dienos nematyti,
Ko žmonės kaip zombiai, o zombiai - kaip žmonės?

Ir mėto, ir vėto tave tartum dulkę
Kasdien vis toliau nuo taip trokštamo Rojaus,
Kol it kankinys tu bet kur atsigulsi
Suvalgytų paukščių pūkais apsiklojęs.

Manai, kad mažiau bus kančios tarp žarijų,
Jei jas imsi rankomis kito žarstyti?
Degutas ir plunksnos prie odos prigijo.
------------------------------------------
Koks Rojus, Dievuli? Juk atėmei lytį!..