Pelenais pavirto rūkas.
Šnervėse nusėdo šleikštulys.
Dūstu.
Po truputį akmeniu virstu.
Pirštai. Stingsta kasą pindami.
Akys. Skęsta raudono ryto gelmėje.
Lūpos. Tarsi vartai užkalti.
Neišleidžia jokio garso.
Pelenai.
Pelenai tik liko. Ir anglis.
Juoda anglis. Ant balto kūno.
Juodas šleikštulys. Baltam akmeny iškaltas.
Tik tada.
Pakelės akmuo jau nebebaltas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-06-22 02:13:06
Todėl ir dūstu... :(
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-06-21 23:00:02
pritariu Nijolenai- pratrūko...gerai dėstomos mintys, tikri jausmai
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2012-06-21 16:42:15
Pratrūko kaip pūlinys. Linkiu dvasinės stiprybės. Teisintis nebūtina - visiems pasitaiko.
Vartotojas (-a): Laumė Maumas
Sukurta: 2012-06-21 12:41:05
baisybės neišvengiamos :) bet ir jos praeina :) atsiprašau už negrakštų eilėraštį :) poezija ne mano sritis :)
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2012-06-21 12:21:15
Negalvok ir nerašyk taip baisiai.
Kita vertus - tai neišvengiamybė.
:))
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2012-06-21 08:05:54
skaudus
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-06-21 04:04:17
Taip liūdnai...