Kol kas dangus tik dega, tik debesys liepsnoja.
Saulutė uždegė visus vietoj savęs.
O jie nenuoramos vis nenustygsta ir klajoja,
Tarsi vilkai laižydami aukštas egles.

Artėja Joninės ir užrakinti burtai
Per dienos slenkstį bėga į miškus
Žydėjimo aistra ir paslaptim užkurti
Palinkusius prie žemės paparčius.

Kol kas tiktai dangus, tiktai vakaris
Pasipuošė ugnies skraiste minutei.
Vėliau užges, ir juodos nakties skaros
Nuties kelius sužibusiai žvaigždutei.