Nepavejama, nesugaunama, neišsipildžiusi ir niekuomet nebeprisiliesianti emocija,
Užvaldžiusi, įstrigusi ir tuo pačiu metu sunaikinusi,
O galbūt tik nugalėjusi, bet nelaimėjusi...

- Kodėl amžinybėje man nėra vietos? - paklausė ir liko nesuprastas.
- Kas čia klausė?
- Kas nuo to pasikeis, jei atsakysiu? Sakykim aš, arba ji. O jei abiem vietos nėra? Klausiu aš jūsų, kiek liko vietų?
- Šiuo metu nėra. Gal galėtumėt palaukti kito gyvenimo?
- Kad kaip ir nieko neveikiam, tik gyvenam. Aš manau, kad galiu. O jei nebus vietos ir nugyvenus tą kitą gyvenimą?
- Bus. Bet visąlaik yra tikimybė, kad ne. Tokiu atveju mes jums grąžinsime jūsų nugyventą laiką. Galėsite turėti jį.
- Kaip suprast \„galėsiu turėti jį\“?
- Turėsit savo laiką. Įdėsime jį, supakuosim ir atsiųsime jį jums.
- Ir ką aš veiksiu su juo?
- Čia jau ką sugalvosite. Tiesiog jūs busite tikri, kad tas laikas, kurį jūs gavote nugyventi, yra grynai jūsų ir niekas negali atimti jo.