Vėjai galulaukių

Santrauka:
Iš ciklo Mano medžiai
Vėjai galulaukių usnis bara
Ir mane, mane...
Supas į mėlyną vakaro skarą
Mano baltoji vyšnia,

Šnabždas bangelės melduos sujudę,
Gal guodžia mane, mane?
Skęsta šešėliai pievoje, prūde,
Debesys plaukia švine,

Mano daržely krūpčioja rožė --
Kažko neramu, neramu,
Tamsūs sparnai visą dangų užgožė --
Šešėliai jau prie namų...

Šulnio svirtis vis girgždėdama nyra,
Lyg priekaištaudama man...
Ataidi daina pro tamsėjančią girią,
Beldžiasi  paukščiu  langan --

Gal pasakyti man ką norėjai
Ir nesuspėjai tu...
Usnis pravirkdė šėlstantys vėjai,
Rauda vyšnia kartu!

Vėjai galulaukių usnes bara
Ir mane, mane,
Supas į mėlyną ilgesio skarą
Ašaroj mano vyšnia...
giedrex26

2006-07-18 13:51:42

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2006-07-18 15:03:36

kaip vėjo gūsis:)

Anonimas

Sukurta: 2006-07-18 15:03:21

daugtaškiai čia visai nereikalingi - ji etik silpnina tekstą.
man priminė S. Nėries kūrybą.
lengva:)