Santrauka:
Iš ciklo Mano medžiai
Vėjai galulaukių usnis bara
Ir mane, mane...
Supas į mėlyną vakaro skarą
Mano baltoji vyšnia,
Šnabždas bangelės melduos sujudę,
Gal guodžia mane, mane?
Skęsta šešėliai pievoje, prūde,
Debesys plaukia švine,
Mano daržely krūpčioja rožė --
Kažko neramu, neramu,
Tamsūs sparnai visą dangų užgožė --
Šešėliai jau prie namų...
Šulnio svirtis vis girgždėdama nyra,
Lyg priekaištaudama man...
Ataidi daina pro tamsėjančią girią,
Beldžiasi paukščiu langan --
Gal pasakyti man ką norėjai
Ir nesuspėjai tu...
Usnis pravirkdė šėlstantys vėjai,
Rauda vyšnia kartu!
Vėjai galulaukių usnes bara
Ir mane, mane,
Supas į mėlyną ilgesio skarą
Ašaroj mano vyšnia...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2006-07-18 15:03:36
kaip vėjo gūsis:)
Anonimas
Sukurta: 2006-07-18 15:03:21
daugtaškiai čia visai nereikalingi - ji etik silpnina tekstą.
man priminė S. Nėries kūrybą.
lengva:)