Keistai vidurvasary snigo —
Baltom paklodėm po žiedais.
Tarsi gimdyvei kelią skynė —
Užgimti vaisiui... ar išeit.
Keistai suspaudė širdį džiaugsmas.
Lyg gedule, lyg gimime
Vidurvasaris glaudė tyliai —
Tokia žiedų žavi dalia.
Ir aš prisiglaudžiau sode parimus:
Jau obelys nuseno — reik naujų.
Paglosčiau rūtą žalią žalią —
Jaunystė dingo su sniegu.
Keistai vidurvasarį snigo —
Raidėm, žiedais, širdies rasa.
Paklojo ilgesį po kojom —
Rytojus suksis vėl rate.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2012-06-18 21:25:49
kaip gražu ;)
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2012-06-18 19:47:06
Gražus ir šiltas
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-06-18 19:27:58
Sniegingas rūtų glostymas... gražu.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2012-06-18 18:31:40
„Keistai vidurvasarį snigo -
Raidėm, žiedais, širdies rasa.“
Gražu. :)
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2012-06-18 16:26:40
Gražių surasta metaforų. Kaip visada - miela skaityti Jūsų kūrybą.
Vartotojas (-a): šaltuona
Sukurta: 2012-06-18 15:46:42
Įsižiūrėjimas, pabuvimas kitokiam rate, seno sodo auroj-
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-06-18 13:09:53
nuoširdžios, šiltos eilės