Pasitelkęs viską, ką turi,
Atiduodamas savo geriausias kombinacijas,
Tu išgalvotus veikėjus pasikvieti čia,
Kur realu, baugu, ir viskas vyksta iš tiesų.

Atvykęs garfildas pasibaisi lazanija iš pakuotės,
Užklydęs supermenas nelauktai liko apstulbęs,
Kad neįmanoma visko išgelbėt.
Bet kai kas lieka taip pat,
Kad ir vilko su zuikiu padėtis:
Jie ir čia vienas kito nepagauna,
Skirias tik tas, kad nebendrauja,
Nes vienas kito nesupranta.

Atėjus laikui atvykti vėžliukams,
Kitam pasauly žinomiems dar ir nindzių pseudonimu,
Įvyko kai kas netikėto:
Per geri jie buvo,
Susidraugavę pasiėmė kartu ir raganosius buvusius bloguosius.
Bet kas keisčiausia, su jais problemų nebuvo,
Bet pačių vėžliukų čia jau nebeįmanoma pažint,
Kaip ir betmeno, naktim po klubus siautėjančio ir visus —
Tiek geruosius, tiek bloguosius — mušančio.

Išgalvoti herojai atėję čia kuria savuosius gyvenimus:
Snieguolės, ir tos jau senai nematyt,
Paskutinį sykį buvo pastebėta neaiškių girtų nykštukų apsupty parko vidury.
Alfas, ir tas truputį paklydo savyje,
Matė žmonės su televizorium, prie galo mašinos pririštu, po miestą lekiojant.

Kas jiems daros visiems?
Juk tokie geri buvo atminty pasilikę.
Bandė pepė aiškint, kad taisyklių nekenčia,
Bet kas jos klausė...