Žaidžia ant smėlio spalvotos suknelės,
juokdamies mirga žydri kaspinai.
Mano mažoji svajonių dukrele,
net ir sapnuos mane aplankai.
Svajonėse renkame saldžias avietes,
prie žiedo bitulės sutūpiam abi.
Klausyki, dukrele, lakštutė kaip gieda,
pažvelki — lietutis aukštam debesy.
Šiltas vėjelis kedena tau plaukus...
Svajonėse gimusi — nenustebai.
Mano mažoji svajonių dukrele, —
kelias nutolo, bet tu aplankai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-06-16 23:00:23
kokie šilti ir šviesūs jausmai...mano mažoji svajonių dukrele– kelias nutolo, bet tu aplankai...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2012-06-16 20:54:18
Šiltas, skaidrus...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2012-06-16 19:23:02
...pritariu Godai...išties puiku...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-06-16 10:06:47
Aha, pritariu Godai - toks lyg ir vaikams, nes daug mažybinių žodelių, tačiau mintis pernelyg brandi. Bet ilgesio ir švelnumo iš čia neatimsi.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-06-16 09:23:29
Kiek daug švelnumo...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2012-06-16 07:16:47
Labai jautriai ir švelniai, gal svajonė, o gal ir ilgesys...
Priskirčiau labiau Lyrikai nei Kūrybai vaikams.